Kai žmogus patenka į ligoninę, neretai labai aktualios tampa tos gyvenimo realijos, apie kurias žmogus buvo pamiršęs. Respublikinės Šiaulių ligoninės socialinio darbo koordinatorė Inga Kukčikaitienė vardina problemas, kurias sprendžia ligoninės socialiniai darbuotojai.
Būna, kad ligoninės pacientas neturi dokumentų, kitam paaiškėja, kad pasibaigęs asmens dokumento galiojimas, nutrūkęs socialinis draudimas ar socialinės pašalpos, kitam kyla rūpesčiu dėl grįžimo į socialines įstaigas, tenka ieškoti ir pacientų artimųjų.
Tad ligoninėje dirbančio socialinio darbuotojo darbas – pasirūpinti, kad, esant nepalankioms gyvenimo aplinkybėms, pacientui būtų suteikta ne tik medicinos pagalba, bet ir visos jam priklausančios socialinės paslaugos.
Ligoninėje užklumpa gyvenimas
Socialinio darbuotojo darbas ligoninėje yra įvairus, sudėtingas, dinamiškas, besisukantis apie gyvenimą, kurį, patekę į ligoninę, bando koreguoti pacientai, jų artimieji bei jiems padedantys skyriaus darbuotojai.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriaus socialinės darbuotojos Jurgita Vasauskienė ir Vaidutė Ringienė imasi veiksmų, kad pacientui būtų suteiktos paslaugos, nors sveikatos draudimas seniai nutrūkęs, kad už suteiktas paslaugas būtų sumokėta ligoninei.
Pastaruoju metu daug dėmesio tenka skirtis kraštiečiams, grįžusiems iš užsienio, daugėja ir užsienio šalių piliečių, kuriems aktualus kalbos barjeras.
Būna, kai į ligoninę atvežtas žmogus būna be sąmonės ir miršta neatpažintas, reikia rasti jo artimuosius. Tokiais atvejais labai svarbus socialinių darbuotojų bendradarbiavimas su daugeliu įstaigų, tarp kurių ir teisėsauga.
Tad, pasak už socialinių darbuotojų veiklos koordinavimą atsakingos I. Kukčikaitienės, ligoninėje dirbančio socialinio darbuotojo darbas – pasirūpinti, kad, esant nepalankioms pacientui aplinkybėms, būtų suteikta ne tik medicinos pagalba, bet ir visos jam priklausančios socialinės paslaugos.
Socialinis darbuotojas ligoninėje yra tas žmogus, kuris paaiškins pagalbos stokojančiam pacientui, kur ir dėl ko reikėtų kreiptis, o jei prireikia – jį palydėti į slaugos, globos ar kitą įstaigą.
Jei artimųjų nėra, bet žmogui reikia nuolatinės pagalbos, socialinis darbuotojas padeda apsispręsti dėl globos, slaugos ar palaikomojo gydymo, padeda surasti įstaigą, kur šios paslaugos teikiamos.
Ligoninėje dirbantys socialiniai darbuotojai pirmieji ištiesia pagalbos ranką sunkiai aplinkoje besiorientuojantiems, kenčiantiems nuo priklausomybių, stokojantiems socialinių įgūdžių žmonėms ar užklupus sunkiai ligai. Kartais šių specialistų patarimų prireikia ir ligonio artimiesiems, kuriems nelengva iš karto susivokti, kur ieškoti pagalbos.
Susirgus onkologine liga
Ypač žmogaus gyvenimą pakeičiančios onkologinės ligos suteikia žmogui ir kai kurių privalumų. Respublikinės Šiaulių ligoninės Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriaus socialinė darbuotoja Jurgita Vasauskienė kuruojanti Onkologijos kliniką rūpinasi, kad kiekvienas ligonis pasinaudotų tomis galimybėmis, kurias Nevyriausybinė organizacija Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (Pola) teikia kiekvienam pacientui. Šiuo metu POLA yra pasirašiusi sutartis su 160 verslo partnerių, kurie suteikia nuolaidas iki 80 proc., o keletas teikia paslaugas nemokamai.
Pasak J. Vasauskienės, norisi pasirūpinti kiekvienu nauju onkologiniu pacientu, labai svarbus tvirtas bendradarbiavimas tarp skyriaus personalo ir socialinio darbuotojo. „Ir bendrosios praktikos slaugytojai, ir gydytojai visada perduoda informaciją, kai paaiškėja, kad pacientui reikalinga socialinio darbuotojo pagalba“, – džiaugiasi socialinė darbuotoja.
RŠL Onkologijos klinikoje yra socialinio darbuotojo kabinetas, kur kreipiasi ne tik stacionaro, bet ir Konsultacijų skyriaus pacientai. Į kabinetą ateina laukiantys gydytojo onkologo konsultacijos arba po jos, kai kyla klausimų dėl socialinių paslaugų, susirgus vėžiu. Tačiau dažniausiai onkologiniai ligoniai kreipiasi dėl Pola kortelės.
Kitiems reikia patarimų dėl pašalpų, kurias skiria kai kurios savivaldybės onkologine liga susirgusiems žmonėms. Aktualus ir ligoninėje gulinčių pacientų pervežimas tarp ligoninės klinikų, įsikūrusių skirtinguose pastatuose, kuo taip pat pasirūpina socialinė darbuotoja.
Žmogus turi rūpėti
Ypač daug socialinių problemų tenka spręsti Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriaus socialinei darbuotojai, atsakingai už Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos kuravimą, Vaidutei Ringienei. Socialinė darbuotoja pastebi, jog sergantiems tuberkulioze pagrindinė problema yra socialinės pašalpos.
„Vieniems gaunamos naujos, kitiems pratęsiamos jau seniau gaunamos socialinės pašalpos, vienkartinės išmokos“, – pasakoja V. Ringienė ne tik apie savo darbą, bet ir apie tas problemas, dėl kurių žmonių gyvenimas pamažu grimzta į socialinę atskirtį.
Viena tų problemų – antstolių savivalė, kai kėsinamasi į socialines išmokas ir žmogui nelieka pinigų net išgyventi.
Tuberkuliozės skyriuje pacientai gydomi apie pusmetį, kol įveikiama aktyvi tuberkuliozės forma. Socialinė darbuotoja pastebėjo, kad jiems stinga veiklos, tad ieško rėmėjų, kurie padėtų įsigyti stalo žaidimų, atitraukiančių ne tik nuo blogų įpročių, bet ir nuo varginančių minčių.
Drauge su pacientais socialinei darbuotojai tenka vykti ir į kitus miestus, sprendžiant problemas dėl išmokų, antstolių sprendimų, kurie, vykdomi dėl alimentų skolų ar neišmokėtų paskolų.
Važiuojant viešuoju transportu su šiais pacientais sulaukiama aplinkinių dėmesio, kuris trikdo ir pačią socialinę darbuotoją, ne tik pacientą, kuris dažniausia būna seniai buvęs kirpykloje. Tad Tuberkuliozės skyrius rado išeitį: įsigijo savo kirpimo mašinėlę, gavo reikiamus leidimus kirpimo paslaugoms teikti, ir socialinė darbuotoja Vaidutė Ringienė imasi kirpėjos paslaugų.
Socialinis darbuotojas, pasak V. Ringienės, yra ir advokatas, ir slaugytojas, ir patarėjas – žmogus, esantis prie žmogaus, kuriam reikalinga pagalba.
„Socialiniam darbuotojui turi rūpėti žmogus, jei žmogus nerūpės, darbas bus tik formalumas“, – įsitikinusi socialinė darbuotoja, neretai atverianti savo piniginę, kai žmogus neturi maisto, higienos priemonių ar pinigų bilietui, po gydymo grįžti į Laikinuosius apgyvendinimo namus, nuo kurių prasideda dažno paciento gyvenimas, baigus gydymą.
Nepamirštamas V. Ringienei pacientas, kurį, neturintį nei cento kišenėje, dar savo darbo pradžioje pati parvežė į Laikinuosius apgyvendinimo namus. Kelyje buvo laiko atviram pokalbiui, kurio metu Vaidutė sužinojo, kad žmogus gyveno asocialioje aplinkoje ir net nežino, kad dėl savo problemų gali ieškoti pagalbos, negirdėjo, kad yra socialiniai darbuotojai, kurie padeda deklaruoti gyvenamąją vietą, gauti priklausančias pašalpas.
Taip pat ji papasakojo pacientui apie galimybę keisti savo gyvenimo būdą, kas įmanoma įveikus priklausomybę alkoholiui, patarė kur kreiptis, jei ryžtųsi permainoms.Neseniai socialinė darbuotoja Vaidutė Ringienė gavo iš šio paciento laišką, kuriame jis dėkoja už patarimus ir džiaugiasi, kad yra kelyje į sveikimą nuo priklausomybės alkoholiui.
Socialinę darbuotoją labai pradžiugino tai, kad žmogus ne tik įsiklausė į jos žodžius, bet ir padarė viską, kad grįžtų į visavertį gyvenimą. Toks ir yra socialinio darbuotojo pašaukimas – grąžinti žmogui savivertę, kuri taptų spyriu keisti savo gyvenimą ir pačiam rūpintis ne tik socialine gerove, bet ir sveikata.
• Zita Katkienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė
Šia publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale Miesto naujienos.
