Paskelbta: 2025-12-12 (Penktadienis)
Vakar Vytauto Didžiojo universitete (VDU) surengta mokslinė-praktinė konferencija „Gyvenimas su demencija: matyti daugiau nei pamiršta“. Renginį organizavo VDU kartu su Kauno miesto savivaldybės biudžeto įstaiga Kauno kartų namai.
Konferencijos tikslas – telkti ir stiprinti socialinės srities specialistų žinias bei kompetencijas, siekiant geriau suprasti demencijos keliamos problematikos įvairovę, šiuolaikinės pagalbos modelius ir praktinius sprendimus.
Programa skirta socialinės srities darbuotojams iš visos Lietuvos, dirbantiems su senjorais, demenciją patiriančiais asmenimis ir jų šeimomis.
Renginio organizatorė ir moderatorė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja Rasa Naujanienė, kvietė žiūrėti į žmogų su kognityviniais sutrikimais ne per netekčių prizą, o per tai kas lieka.
„Lieka žvilgsnis, santykiai, lietimai. Mes nenusileidžiam realybės, kuri tikrai tikrai maloni ar paprasta, bet šiandien norime kalbėti apie tai, kas – apie pozityvų, kuris nėra naivumas. Svarbus žmogus, jo emocijos, susisiekimas su aplinka, supras, kad reikia suteikti paramą, kuri iš tikrųjų reiškia – šalia“, – sakė R. Naujanienė.
Akademinė bendruomenė, socialinių paslaugų specialistai, sveikatos priežiūros ekspertai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai konferencijoje susitelkė į žmogų, gyvenantį su demencija, plačiau nei per diagnozės pusę.
„Dažnai girdime, skaitome apie demenciją, kaip jos išvengti, kaip ir užkirsti kelią žmogui. Daug dėmesio skiriama šeimai ir artimiesiems, tačiau apie tai, kaip jaučiasi pats – girdime rečiau. Šiandien yra apie tai.
Renginyje pranešimus skaitė įvairių sričių specialistai – nuo socialinio darbo ekspertų iki psichologų, mokslininkų ir rašytojų. Diskusijose aptariamos bendravimo klaidos, globėjų iššūkiai, skausmo patirtys ir būdai, kaip palaikyti savo žmogų.
Ekspertai, kai bendradarbiauja tarp skirtingų sričių specialistų, yra svarbus, nes dirbant su žmogaus skausmu, jį tenka išgyventi drauge, kuri serganti demencija prižiūrinti turi nuolat prisitaikyti prie kintančių pokyčių.
„Bendravimas su asmeniu turinčiu demenciją – tarsi naujos kalbos mokymas. Pradėję keisti savo požiūrį, keičiamės ir patys. Visa esmė – gerų santykių palaikymas, kad globojamas asmuo jaustų ramybę, pasitikėjimą“, – teigė Kauno kartų namų direktorė Ilona Veronika Klimantavičienė.
Daug dėmesio skirta principui „matyti daugiau nei pasimiršta. Akcentuota žmogaus išsaugota tapatybė, emocijos, ryšys su aplinka ir svarbiausia – jo orumas.
„Turime ieškoti sakinių, kurie būtų reikšmingi ir prasmingi jų gyvenime, bet nebūtų mūsų. Svarbu koncentruotis į tai, kas prasminga jų supratimui čia ir dabar, nesibaiminant atrodo kvailai ar beprasmiškai“, – kalbėjo Kauno kartų direktorės pavaduotoja socialinei Sigita Stonaitytė.
Popietinėje dalyje vykusiose sesijose pristatymo metodai ir priemonės, padedančios išlaikyti demenciją patiriančių asmenų praktiką. Pabrėžta ir bendruomenės svarba – kaip turinčią šią šią diagnozę, kaip ją išlaikyti ir kaimyn rolę gali atlikti aplinką.
Dalyviai sutarė, kad į žmogų orientuota pagalba reikalauja nuolatinio bendradarbiavimo, žinių atnaujinimo ir pastangų. Tokie renginiai rodo prie didesnio visuomenės sąmoningumo ir kuria jautresnę bei labiau palaikantį bendruomenę.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
