Greta Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio, Vienybės aikštėje, iškilo naujas meno kūrinys iš bronzos ir plieno. Daugiau kaip 2 tūkst. elementų talpinantys preciziški bareljefai atsispindi reikšmingas Kauno istorijos epochas: miesto ištakas, Napoleono Bonaparto metus ir Laikinosios sostinės laikotarpį. Per trejus metus UAB „Metalo formos“ ir Vyčio paramos fondo iniciatyva gimęs kūrinių triptikas taps nauju istorinės ir kultūrinės atminties akcentu.
Naujas meno kūrinys – trys didelio formato bronzinės-plieninės plokštės, kurių pavaizduota keli šimtai figūrų, pastatų, technikos elementų. Preciziška kompozicija sukurta „Lego“ principu, jungiant maždaug 2 tūkst. detalių į vientisus paveikslus sumontuotus ant nerūdijančio plieno pagrindų.
„Šiandien noriu padėkoti Vyčio paramos fondui ir Kavaliauskui už idėją pasakoti Kauno istorijai tokiu būdu. AČŪ skulptoriui Antanui Vaičekauskui, bendrovės „Metalo forma“ kolektyvui už unikalų meno kūrinį Kaunui ir kauniečiams. Taip pat istorikams Simonui Jazavitai ir Arvydui Pociūnui ir visiems prisidėjusiems!
Tikiu, kad šio kūrinio detalės, meistriškumas sužavės ne vieną. Matosi kiek daug darbo ir kruopštumo įdėta, kiek praversta istorinių klodų. Džiaugiuosi, jog Kauno galerija po atviru dangumi pasipildė dar vienu reikšmingu akcentu, Ačiū visiems už įdėtą darbą ir šį gražų akcentą“, – lapkričio 6 dienos bareljefų atidengimo renginyje sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Pasitelkus profesionalios skulptūros ir mažosios plastikos meistrus, naujieji bareljefai įtaigiai pasakoja svarbiausius Kauno istorijos momentus. Projekto pradžia siejama su 1812 m. birželio 25 d. Napoleono Bonaparto laišku, parašytu Kaune ir vėliau parduotu Paryžiaus aukcione. Šis istorinis dokumentas tapo įkvėpimu sukurti bareljefą, skirtą Napoleono Didžiosios armijos žygiui per Kauną.
„Vienas žmogus labai daug pasidėjęs prie Kauno reklamos ir nėra gavęs Santakos ordino. Galima būtų įteikti jam, tiesa – po mirties. Tai Napoleonas Bonapartas I, labai mylėjęs Kauną. Nors praleido mieste tik 4 dienas, čia parašė 22 žiniomis laiškus – visuose gyrė Kauną“. kalbėjo akcento iniciatorius, Vyčio paramos fondo direktorius Vilius Kavaliauskas.
Vystantis idėjai, projektas išsiplėtimas – bronzinės plokštėse atgimė ir miesto įkūrimo bei Laikinosios sostinės laikotarpiai, atspindintys turtingą ir daugiasluoksnę Kauno istoriją. Trys bareljefinės plokštės tapo didelius ir kūrybinius gyvu projektus. Ypač daug dėmesio skirta Laikinosios sostinės reprezentacijai. Meistrų sukurtus elementus reikėjo keisti, atsižvelgiant į UNESCO pripažinimo kriterijų ir išskirtinį dėmesį modernistinei Kauno architektūrai.
„Per parodų atidarymus yra gražus pasakymas – tegul darbai kalba už autorius. Panaudojome savo technologijas, gabius meistrus, galimybę. Prieš dešimtmetį padarėme istorinių paveikslų su LDK pilimi. Naujieji akcentai – jų tąsa metale“, – kukliai nuveiktus darbus akcento kūrėjas ir įmonės „Metalo forma“ vadovas Antanas Vaičekauskas.
Autoriai istorines bronzos plokštes mato kaip savotiškus Kauno praeities daugiakalbius gidus. Miesto svečių ir turistų „skruzdžių take“ esantys kūriniai primins svarbiausius istorijos momentus, kadangi bronza ir plienas nėra „guminiai“, ne visi istorijai svarbūs objektai į galutinį kūrinį – dalis jų liko „už borto“. Miesto gidai juos galės įtraukti į savo pasakojimus.
„Ypač sunku buvo išskirti asmenybes, garsinusias ir reprezentavusią Kauną. Miestui pasišventusi, geresnė visuomenė kūrusi žmonių čia netrūko visais laikais. Kaip paminėti kitaip kelis, kai Kaunas tapo Laikinąja sostine? kūrėjus – „ANBO“ lėktuvą, simbolizuojantį generolą Antaną Gustaitį, bei modernistinius pastatus, įprasminančius tuometinius architektus. Juk apie geriausiai kalba jo atlikti darbus“, – Kauno miesto muziejaus istorikas dr.Simonas Jazavita.
Ginčų nekėlė tik senajam Kaunui skirta plokštė – jos pagrindu panaudota Tomašo Makovskio 1600 m. graviūra. Joje menininkai ieškojo, kaip galėjo rasti prekes plukdę laivai, pirmieji jūreiviai, Kauno žengimas į Hanzos miestų sąjungą. Vienas iš įdomių dalykų – „sparnuotasis husaras“, apie kurį daug rašo istorikai, tačiau jo vaizdo iki šiol nėra nė vieno Lietuvos muziejaus.
Idėjos sumanytojas Vilius Kavaliauskas, o akcento autoriai – skulptorius Antanas Vaičekauskas drauge su UAB „Metalo formos“ kolektyvu – atskleidžia, kad kūrybinis procesas truko net trejus metus (2022–2025). Vieneri metai buvo skirti projektavimui ir derinimui, likusieji – gamybai. Prie kūrinio dirbo net devyni skulptoriai ir trys 3D dizaineriai. Projektas finansuotas ir įgyvendintas per Kauno miesto savivaldybės programą „Kauno akcentai“.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
