Tarpukario Kauno modernizmą reprezentuojantys kūriniai įsikūrė Mažajame ąžuolyne, šalia Ąžuolyno bibliotekos. Lapkričio 4 d. čia įvyko Tarptautinio skulptūros simpoziumo metu sukurto skulptūrų ansamblio atidarymas. Į renginį susirinko miesto vadovai, garbūs svečiai, menininkai ir kultūros entuziastai. Per garsų, judesio ir šokio sintezę buvo pristatytos dešimt skulptūrų, sukurtų talentingų kūrėjų iš Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos. Visos jos interpretuoja į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą Kauno modernistinį paveldą.
Mažasis ąžuolynas, įsikūręs tarp K. Petrausko, Parodos ir Radastų gatvių, tapo gyva erdve, kurioje susitinka gamta, istorija ir menas. Lapkričio 4 d. čia oficialiai pristatyti Tarptautinio skulptūros simpoziumo metu sukurti kūriniai. Visi jie aktualizuoja miesto paveldą, bet ir įprasmina Kauno modernizmo architektūros vertę.
„Šiandien yra ypatinga diena, vainikavusi kelių mėnesių mūsų visų darbą. Tarptautinis skulptūros simpoziumas baigtas ypatingai liko. Daugybė juodo darbo nematomas, nors iš esmės buvo lemiamas.
Sudėtinga reziumuoti tai, kas truko ilgą laiką, bet noriu išskirti svarbius dalykus. Per tris savaites skulptoriai apdoroti du kubinius metrus granito. šį projektą lydėjo išskirtinis geranoriškumas visų dirbančių, noras padėti, kad skulptūros būtų šventė mums visiems. Ačiū jums visiems“, – kalbėjo projekto kuratorė ir Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Rebeka Bruder.
Jai antrino ir sveikinimo žodį taręs Skulptūros sekcijos pirmininkas Mindaugas Jurėnas, sakydamas, kad sunkiau buvo – intensyvus darbas ir nuo dulkių matiniais patapę akiniai. Lyginant su pasauliniais renginiais – stebėtais sniego skulptūrų simpoziumais – Kaune suorganizuotas aukščiausio lygio projektas, kuriuo susižavėjo ir užsieniečiai.
Žaliąją zoną papuošę meniniai akcentai sujungia įvairių šalių kūrėjus ir primena, kad modernizmas Kaune nėra sustingęs istorijos ženklas, o gyvas tiltas tarp praeities ir dabarties. Tai pabrėžė ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, akcentuodamas, jog menininkų kūryba ne tik praturtina miesto viešąsias erdves, bet ir tampa jo tapatybės dalimis:
„Apėjau skulptūras, tai liaudiškai sakant – pavydžiu sau ir visiems miestiečiams tokio grožio, kurį pamačiau čia. Pirmiausia noriu padėkoti Lietuvos dailininkų sąjungai, ypač jos vadovei Rebekai Bruder, taip pat bendrovei „Akmelita ir Ko“ bei visiems skulptoriams.
Ne kartą esu sakęs, kad lengviausia skriausti menininkus, todėl mūsų tikslas – suteiktas darbo ir puošti miesto viešąsias erdves. Iki metų pabaigos Kaune iškils daugiau kaip trisdešimt medinių, akmeninių, metalinių skulptūrų. Tai ne tik meno kūriniai, bet ir miesto, jo žmonių idėjos ir istorijos. Jauni menininkai vis drąsiau įsitraukia į viešosios erdvės kūrimą. Tai tik parodo, kad Kaunas gyvas ir meniu atviras miestas“, – sakė miesto vadovas.
Šventinė naujojo ansamblio atidarymo ceremonija subūrė miesto vadovus, menininkus, kultūros organizacijų atstovus bei gausų būrį kauniečių, norėjusių iš arčiau susipažinti su skulptūromis bei jų autoriais. Renginio svečiai buvo pakviesti drauge su Kauno šokio teatru „Aura“ leistis į meninę ekskursiją po modernizmo skulptūras – performansą, kuriame judesys, garsas ir forma virto vientisu pasakojimu apie miestą, jo istoriją ir kūrybos impulsą.
Aplankyta kiekvieną iš dešimties skulptūrų, sukurtų menininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos – skulptorių Ārio Smildzers, Stasio Žirgulio, Volodymyr Kochmar, Mindaugo Jurėno, Gedimino Pašvensko, Arvio Kantiševs, Olenos Dodatko, Vytauto Naručio, Donato Dovidavičiaus ir Gintavičiaus. Renginyje dalyvavę Kauno skulptoriai norintiesiems gali savo kūrybos braižą, idėjas bei kūrybinį procesą.
„Skulptūrų parke kūryba artimo bendruomenės nariui. Kauno miestas, kur modernizmas yra išreikštas ne tik pastatuose, bet pažangiame požiūryje, drąsoje ir pramonės nori judėti pirmyn. Tarpukariu Kaunas buvo moderniausių Europos miestų, kur klestėjo valstybė, pramonė, menas ir kultūra. Kalbėjo apie gyvenimą mažajame prekybos, žemės ūkio ir Parodos kalne. viceprezidentas Vytis Arlauskas.
Šioje erdvėje įkurdintos skulptūros tapo ne tik meniniais akcentais, bet ir atvira galerija po dangumi. Ji simboliškai susisieja su Valstybės šimtmečiui įkurta Lietuvos verslo alėja ir „Pinigų kalnu“. Kartu šios erdvės sujungia istoriją, kūrybą, verslą ir Kauno modernizmo dvasia toliau gyvena darbuose, idėjose ir drąsoje veikti.
Tarptautinis skulptūrų simpoziumas vyko rugsėjo 8–29 dienomis ir po 20 metų pertraukos susigrąžino šiuolaikinės skulptūros kūrimo dvasią į Kauną. Kūriniai įvairiai interpretuoja tarpukario modernizmą ir miesto tapatybę. Skulptoriai savo darbuose nagrinėja racionalumo, funkcionalumo, kūrybinės energijos, žmogaus ir miesto santykio bei pažangos temas.
Projektą, kuriam iš viso skirta 264 tūkst. eurų, finansavo Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius – skyrė 249 tūkst. eurų, likusią dalį – Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius. Miestas neatmeta galimybės, kad Tarptautinis skulptūros simpoziumas bus organizuojamas ir kitais metais.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
