Kaunas turi du įspūdingus titulus – vieta UNESCO pasaulio Kultūros paveldo sąraše ir Kaunas UNESCO Dizaino miesto vardu. Kodėl svarbu išnaudoti dizaino miesto plėtrai ir kaip į šį procesą galėtų įsitraukti Kauno kūrėjai ir gyventojai? Pokalbis su asociacijos „Kauno dizaino tinklas“ vadove, meno tyrėja dr. Jūrate Tutlyte.
– Kuo skiriasi šie Kaunui suteikti titulą?
Jie atspindi du visiškai miesto aspektus. Kauno tarpukario modernizmo paveldo statusas kalba apie architektūrą, istorija ir išskirtinę Kauno kultūrinę vertę – tai titulas, saugoti ir puoselėti. Tuo tarpu UNESCO Dizaino miesto vardas kalba apie kūrybingumą, inovacijas ir dizaino naudojimas miesto ateičiai kurti. Vienas titulas saugo mūsų praeitį, o kitas įgalina formuoti ateitį. Šie du sluoksniai nesikerta – priešingai, jie kuria labai stiprų miesto tapatybės pagrindą. tačiau visuomenėje jie žinomi nevienodai.
– Kokios, jūsų manymu, šio skirtumo priežastys?
Kauno tarpukario modernizmo paveldas yra lengvai atpažįstamas, tiesiogiai matomas mieste: tai konkretūs pastatai, urbanistinės struktūros, muziejai, edukacijos, net šių metų miesto eglutė papuošta Art Deco stiliumi. Apie jį ilgai ir nuosekliai buvo komunikuojama nacionaliniu lygiu.
O UNESCO Dizaino miesto vardas – labiau „nematerialus“, nepažymėtas vienoje vietoje. Jis kalba apie kūrybinę miesto ekosistemą ir dizaino kultūrą, apie inovacijų kultūrą. Tai gyvas, procesinis, kasdienio miesto gyvenimo kokybeje atsispindintis statusas, o ne vienkartinis objektas ar pastatas. Kadangi šiai temai trūksta kryptingo atstovavimo, nuoseklios komunikacijos ir ryškių projektų, ji natūraliai liko mažiau matoma. Tačiau tai labai, kad Kaunas nėra vertas Dizaino vardo: abu UNESCO titulai tik papildo vienas kitą ir drauge gali būti kryptingai ginkliami stiprinant Kauno tapatybės ašį.
– Kaip dizaino sritis susijusi su Kauno modernizmo paveldu?
Dizainas šiandien yra vienas svarbiausių įrankių, padedančių paveldą paversti aktualiu, suprantamu ir įdomiu. Dizaineriai sukuria būdus, kaip šiuolaikinės istorijos galima ne tik pamatyti, bet ir patirti – per vizualinį pasakojimą, miesto ženklinimą, interaktyvų maršrutą, edukacines veiklas, objektus ar paslaugų dizainą. Dizainas gali tapti tarpininku tarp istorijos ir šiuolaikinio žmogaus. Jis leidžia paveldui „kalbėti“ šiuolaikine kalba ir gyventi mieste ne kaip muziejinei ekspozicijai, o kaip gyvam, įtraukiančiam kultūros sluoksniui.
– Su kokiais iššūkiais šiandien pasirodo Kauno dizaino bendruomenė?
Ko gero didžiausia problema – fragmentacija. Mieste yra daug talentingų dizainerių, mokslininkų ir iniciatyvų, tačiau trūksta vienijančio tinklo ar tarpusavio koordinacijos. Taip pat vis dar gajus siauras dizaino supratimas – jis dažnai siejamas su estetika, nors iš tikrųjų tik dizainas yra strateginis mąstymas, ir sisteminis požiūris į miesto gyvenimą. Dar iššūkis — neįvertintas dizaino vienas vaidmuo viešųjų paslaugų kūrime. Dizainas gali padėti spręsti labai įvairias problemas, bet tam reikia, kad dizaino specialistai būtų įtraukiami ankstyvajame sprendimų etape. Ir žinai, Kaunas turi turtingą dizaino istoriją, kuri vis dar nėra pakankamai išryškinta ar sujungta į platesnį miesto pasakojimą.
– Kaip miesto gyventojus sukurti prie Kauno dizaino istorijos ir ateities formavimo?
Šiandien matome, kaip Lietuvoje stiprėja pilietiniai judėjimai ir kaip ryškiai atsiskleidžia vietos bendruomenių balsas. Tai puikiai parodo, kad tiek šalies, tiek miestų ateities nėra vien institucijų sprendimų rezultatas – ji priklauso nuo žmonių, kurie gyvena miestuose. Dizainas šiuo požiūriu nėra išimtis. Kiekvienas gyventojas savo pastebėjimais, patirtimi ir idėjomis žiūri prie to, kaip atrodo, kaip jis veikia ir kokias vertybes atspindi.
Gruodžio 10 d. organizuojamose dirbtuvėse kviesime visus norinčius tyrinėti 2×UNESCO Kauno potencialą: kartu aiškinsimės, kaip modernizmo paveldas ir UNESCO Dizaino miesto statusas gali tapti šiuolaikinės miesto tapatybės pagrindu, sustiprinti kūrybinę ekosistemą ir sukurti realią, apčiuopiamą naudą miestiečiams bei miesto svečiams.
Labai laukiame kultūros, istorijos, švietimo, politikos sričių atstovų, kūrėjų, pedagogų, tyrėjų ir aktyvių miestiečių įsitraukimo. Miesto tapatybės klausimai turėtų būti palikti vien menininkams ar valdininkams. Miesto įvaizdis ir kasdienybė kuriami bendruomeniškai — todėl svarbus kiekvienas indėlis, kiekviena patirtis ir kiekvienas balsas.
– Kokią matote Kauno dizaino ateitį?
Miestą, kuriame dizaino svarba aiški kiekvienam – institucijoms, kūrėjams ir patiems miestiečiams. Gero dizaino dažnai nematome, nes jis tiesiog sklandžiai veikia, o daugiausia iššūkių sukelia tie sprendimai, kurie žmonėms netinka ar kelia nepatogumą. Tai dažniausiai ženklas yra, kad miesto vystytojai nepakankamai įvertino ir nesuderino skirtingų pusių interesų.
Kauno tapatybė susideda iš daugybės sluoksnių – nuo architektūros objektų iki istorinių atminties ženklų, kalbos ir emocinio ryšio su miestu. Jei kryptingai naudosime dizainą visiems šiems sluoksniams suprasti ir stiprinti, UNESCO Dizaino miesto titulas gali tapti ne tik formaliu įvertinimu, bet ir realia Kauno tapatybės dalimis tiek vietos gyventojams, tiek tarptautinei publikai.
Trumpai tariant, Kauno dizaino ateitį matu kaip miestą, kuris pats save kuria – išmintingai, demokratiškai ir drąsiai.
2xUNESCO Kaunas | save kuriančio miesto dirbtuvės
Duomenys: gruodžio 10 d., 16-20 val.
Vieta: VDU, Donelaičio g. 52, 203 auditorija, Kaunas.
Registracija: https://forms.gle/fnXjjBkFSaP2gBLW7
Daugiau informacijos: https://fb.me/e/5poyJZHgE
Organizatoriai: Asociacija „Kauno dizaino tinklas“
Projekto partneriai: KTU Dizaino centras, DesignLibrary Kaunas, VDU Menų fakultetas, LAS Kauno skyrius, Desigregio Kortrijk
Projektą iš dalies finansuoja: Iniciatyvos Kaunui
Kauno technologijos universiteto informacija
